Pavasaris – intensyvus laikotarpis įmonėms, diegiančioms mini saulės elektrines. Pastaruoju metu jos fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą, ypač po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė istorijų apie netradicinius elektrinių sprendimus daugiabučių balkonuose. 15min pasidomėjo, kaip tai įgyvendinama, kiek gali kainuoti ir ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą.

Saulės elektrinių projektus vystančios bendrovės „Mini saulės elektrinės“ vadovas Ruslanas Faturov atkreipė dėmesį, kad pats balkoninės saulės elektrinės pavadinimas siejamas su Vokietijoje paplitusiu terminu „Balkonenkraftwerk“.

Šių mažųjų jėgainių išradėjų tikslas buvo suteikti gyventojams galimybę patiems sumontuoti elektrinę savo balkone ir prijungti ją prie tinklo per artimiausią bute esantį elektros lizdą.

„Kaip ir Vakaruose, taip ir pas mus dabar iš inercijos balkoninėmis vadinamos visos mažos – iki 800 vatų galingumo – saulės elektrinės, įrengiamos vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva, numatančia gyventojų teisę turėti tokią jėgainę savo namuose“, – aiškino R.Faturov.

Direktyvos esmė, anot R.Faturov, paprasta: mini elektrinės iki 800 vatų gali būti prijungiamos prie elektros tinklo supaprastinta tvarka – be prisijungimo sąlygų ir statybos leidimų.

Mini elektrinių sprendimus siūlančios bendrovės „Solet“ atstovai 15min pasakojo, kad produktą yra sukomplektavę kaip „pasidaryk pats“ rinkinį, nuo tada, kai ESO sudarė galimybę gyventojams tokias elektrines prijungti prie tinklo supaprastinta tvarka.

Tokias sistemas, anot R.Faturov, vis dažniau galima pamatyti ne tik balkonuose, bet ir ant daugiabučių stogų ar individualių namų kiemuose.

Mini saulės elektrinės įrengimas ant daugiabučio stogo, jei stogas plokščias, anot jo, yra geriausias sprendimas.

Visgi, R.Faturov įspėjo: kaip ir ant balkono, taip ir ant šlaitinio stogo, kuris yra matomas iš gatvės, sumontuota mini saulės elektrinė yra interpretuojama kaip fasadas.

Tokiu atveju, mini elektrinės įrengimas – sudėtingesnis. Kaip 15min jau rašė, pakabinti saulės elektrinių namo išorėje, be leidimo negalima – jį privalu gauti savivaldybėje, nes tai yra traktuojama kaip išorės fasado keitimas.

Jau apie dvejus metus balkoninių ir mini saulės elektrinių sprendimus siūlančios „Solet“ Rinkodaros skyriaus direktorius Edgaras Reut pripažino, kad, norint įsirengti balkoninę elektrinę daugiabutyje – vis dar yra daug biurokratinių reikalavimų.

Balkoninės elektrinės, E.Reut tęsė, ne visiems balkonams tinkamos.

„Ypatingai būčiau atsargus vertindamas tokią galimybę senuose daugiabučiuose. Tikrai reiktų pasitarti su konstruktoriumi ar balkonas apskritai atlaikys papildomą svorį. Jeigu atsakymas neigiamas – galima svarstyti mobilią saulės elektrinę su lengvais ir lanksčiais saulės moduliais. Jie tvirtinami dirželiais – praktiškai prie bet kurio paviršiaus, net ir išgaubto“, – aiškino E.Reut.

Galima gauti paramą

„Solet“ skaičiavimais, minimali tokios elektrinės komplekto kaina prasideda nuo 419 eurų, o gyventojams, atitinkantiems Aplinkos projektų valdymo agentūros APVA reikalavimus, gali būti skiriama iki 204 eurų parama.

R.Faturov atkreipė dėmesį, kad, užpildyti paraišką APVA paramai gauti galima tik tuo atveju, jei tuo metu yra galiojančių kvietimų, o jie būna ne visada.

„Be paramos investicija atsiperka per 3–5 metus, su parama – per 1–2 metus. Įsigijęs tokią elektrinę, žmogus tampa gaminančiu vartotoju ir gali naudotis kitomis paramos formomis, pavyzdžiui, energijos kaupikliams“, – tęsė E. Reut.

Jo teigimu, šių elektrinių efektyvumas priklauso nuo energijos vartojimo įpročių. Kuo daugiau energijos suvartojama momentiškai – tuo greičiau atsiperka investicija. Jei energija patenka į tinklą, ji „pasaugoma“ ir vėliau susigrąžinama už mažesnį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą tarifą.

„Pavyzdžiui, mūsų kliento 800 W galios elektrinė, įrengta pietų kryptimi 30 laipsnių kampu, per metus pagamino apie 860 kWh elektros energijos. Jeigu šį kiekį būtų tekę pirkti iš tiekėjo, tai būtų kainavę apie 206 eurus. Įvertinus tai, kiek energijos suvartojama tiesiogiai ir kiek atgaunama per tinklą, realus metinis sutaupymas siekia apie 160 eurų. Turint omenyje, kad investicija po paramos prasideda nuo 215 eurų – atsiperkamumas akivaizdus“, – sakė E.Reut.

Tuo tarpu „Mini saulės elektrinės“ paketas atsieitų 1370 eurų. Be 800 vatų mobilios mini saulės jėgainės į jį įeitų: montavimas individualaus namo arba kotedžo kieme, terasoje ar ant daugiabučio namo stogo; prijungimas prie elektros tinklo pagal visas galiojančias taisykles (įžeminimas, atskiras automatinis jungiklis); visų formalumų su Energijos skirstymo operatoriumi (ESO) suderinimas; pagalba užpildant paraišką APVA paramai.

Šiai dienai, R.Faturov teigimu, įmonė yra įrengusi daugiau nei 50 jėgainių.

Tačiau balkonuose yra tik 2 bandomosios instaliacijos. „Šiuo metu stebima, kaip jos funkcionuoja. Planuojama pasiūlyti specialią, labai mažo svorio įrangą tik tiems atvejams, kai nėra kitos vietos jėgainei įrengti“, – sakė pašnekovas.

„Mini saulės elektrinės“ stebėjimai rodo, kad tinkamai įrengti 800 vatų moduliai per metus Lietuvos platumoje vidutiniškai pagamina apie 800 kilovatvalandžių elektros energijos.

Statistiniais duomenimis, buto ar nedidelio kotedžo namų ūkiai gali sutaupyti iki 40 proc. elektros išlaidų.

Lietuvoje ir Skandinavijoje – 80 proc. energijos sugeneruojama nuo balandžio iki lapkričio.

Tad didesnių saulės jėgainių savininkams, R.Faturov atkreipė dėmesį, svarbios vasarą perteklinės energijos saugojimo ir užskaitos sąlygos, kurios kasmet blogėja. Dėl to, anot jo, labiau apsimoka stengtis suvartoti visą savo pagamintą energiją.

15min.lt