ESO duomenimis, tokios mažos elektrinės įsirengimas apsimoka, kai namų ūkis per mėnesį suvartoja iki 70 kilovatvalandžių, o maistui ruošti naudoja gamtines dujas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gali būti apie 320 tūkst. tokį apibrėžimą atitinkančių klientų.
Norint tokią saulės elektrinę įsirengti, reikia laisva forma apie tai informuoti ESO, kuris objekte (jei tai dar nepadaryta) įrengia išmanųjį skaitiklį.
Šiemet sulaukė 83 paraiškų
Gyventojams paramą skirstančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, šiemet buvo pateiktos 83 paraiškos dėl saulės elektrinių, kurių galia neviršija 0,8 kW.
„Bendra prašoma subsidijos suma siekia 17 tūkst. eurų, o bendra įrengtoji galia sudaro apie 66,4 kW (0,06 megavato, MW)“, – nurodoma agentūros atsakyme.
Iš viso šiais metais paskelbtame kvietime gyventojams įsirengti saulės elektrines APVA sulaukė apie 20 tūkst. paraiškų, kurių bendra prašoma dotacijos suma viršija 45 mln. eurų. Pagal šias paraiškas įrengtų saulės elektrinių bendra galia sudarys apie 177 MW.
Energetikos ministerija komentare LRT.lt teigė, kad šiuo metu 0,8 kW galios saulės elektrinių segmentas yra gana naujas, tačiau ilguoju periodu – perspektyvus.
„Tokios galios elektrinei įrengti nereikalaujama išsiimti prijungimo sąlygų – įsirengus elektrinę užtenka informuoti elektros tinklų operatorių. Asmenys, įsirengiantys tokios galios elektrinę, gali pretenduoti į valstybės subsidiją, kaip ir kiti gaminantys vartotojai.
Spartėjant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, ateityje dėl elektros tinklų pralaidumų trūkumo tokios galios elektrinės taps vis populiaresnės, ypač su energijos kaupimo sprendimais. Be to, tokios galios elektrinės patrauklios ir butų savininkams, nes gali būti įrengtos balkonuose“, – dėstė ministerijos atstovai.
Jie dar pridūrė, kad gyventojus skatina įsirengti tokios galios elektrines, kurios padengtų jų vartojimo poreikius.
„Šiuo metu finansinė subsidija teikiama iki 10 kW galios saulės elektrinėms. Pagal šią priemonę gali pretenduoti visi gyventojai, tarp jų ir tie, kurie įsirengia iki 0,8 kW galios saulės elektrines. Paramos intensyvumas – 255,07 Eur už 1 kW įrengtosios galios“, – paaiškino jie.
Kaina – nuo 359 eurų
Bendrovės „Solet“ rinkodaros vadovas Edgaras Reutas pasakojo, kad minimali jų parduodamo saulės elektrinės komplekto kaina prasideda nuo 359 eurų.
„Paramos jam skiriama 204 eurai (jei gyventojas atitinka APVA paramos sąlygas). Taigi nuosavos dalies investicija sudaro nuo 155 eurų. Be paramos investicija atsiperka per 2–4 metus, su parama per 1–2 metus. Be to, įsigijęs tokią elektrinę žmogus tampa gaminančiu vartotoju – tai reiškia, kad gali naudotis ir kitomis paramos formomis, pavyzdžiui, energijos kaupikliams“, – pasakojo jis.
Pašnekovas pateikė pavyzdį, kad 0,8 kW elektrinė pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį pasieks iki 700–800 vatų nominalios galios.
„Kuo didesnį kiekį suvartos būstas tiesiogiai, tuo labiau sutrumpės saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis. Kitu atveju, jei energijos būstas nesunaudos momentaliai, ši bus tiekiama į tinklą „pasaugojimui“ ir vėliau atgaunama už Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą mokestį, kuris šiuo metu daugiau nei tris kartus mažesnis, palyginti su galutine elektros energijos kaina.
Mūsų kliento pavyzdys rodo, kad 0,8 kW saulės elektrinė, įrengta pietų kryptimi 30 laipsnių kampu, per metus pagamino apie 860 kWh elektros energijos. Jei pirktume iš elektros tiekėjo visą šį kiekį, sumokėtume maždaug 206 eurų (860kWh * 0,24 Eur/kWh). Turint minielektrinę, dalis generuojamos energijos suvartojama tiesiogiai – 30 proc. (ji nieko nekainuoja, priklauso nuo energijos vartojimo ypatybių), dalis atgaunama už pasaugojimo mokestį (apie 0,07 Eur/kWh).
Vadinasi, metinis sutaupymas = 0,3 * (860 kWh * 0,24 Eur/kWh) + 0,7 * (860 kWh * (0,24 Eur/kWh – 0,07)) = 164,26 Eur. Priminsiu, kad investicija po paramos prasideda nuo 155 eurų.
Šis sprendimas padengia bazinius elektros energijos poreikius, tokius kaip šaldytuvas, televizorius, apšvietimas“, – pateikė jis.
Bendrovės „Solet“ atstovas pasakojo, kad šį produktą yra sukomplektavę kaip „pasidaryk pats“ rinkinį.
„Esame parengę detalias instrukcijas įrengimui, prijungimui ir paramos gavimui. Šių minielektrinių mes neįrenginėjame daugiabučiuose, kadangi gana daug biurokratinių reikalavimų – visgi tai fasado išvaizdos keitimas ir reikalingi ne tik namo bendrasavininkų sutikimai, bet dažnai ir leidimai iš savivaldybės.
Mūsų geriausiai parduodamas produktas šiame segmente yra ne balkoninės elektrinės, o saulės minielektrinės. Jas žmonės renkasi, kai turi itin mažą elektros energijos poreikį, kai ESO neišduoda sąlygų įprasto dydžio saulės elektrinei įrengti arba kai viso dydžio elektrinės įrengimas finansiškai neracionalus. Minielektrinės įprastai montuojamos ant stoginių, stogų, ant fasadų.
Balkoninės elektrinės ne visiems balkonams tinkamos. Ypač būčiau atsargus vertindamas tokią galimybę senuose daugiabučiuose. Tikrai reiktų pasitarti su konstruktoriumi, ar balkonas apskritai atlaikys papildomą svorį. Jeigu atsakymas neigiamas, galima svarstyti mobilią saulės elektrinę su lengvais ir lanksčiais saulės moduliais. Jie tvirtinami dirželiais – praktiškai prie bet kurio paviršiaus (net ir išgaubto)“, – dėstė E. Reutas.
„Solet“ Lietuvoje yra pardavusi iki 200 tokių elektrinių.
„Didelis susidomėjimas atsirado tik šiais metais. Įdomu ir tai, kad labai dažnai šią įrangą dovanoja vaikai savo tėvams, kad užtikrintų šiems pigesnę buitį“, – pridūrė E. Reutas.
Svarbu pagalvoti apie elektros lizdą
Kitos saulės minielektrines pardavinėjančios įmonės „Greenup“ (UAB „Elektra man“) direktorius Karolis Bužinskas patarė nepamiršti, kad joms reikia elektros lizdo balkone.
„Arba teks prasigręžti skylę ir į kambarį nuvesti, į elektros lizdą“, – akcentavo jis.
Pašnekovas apibendrino, kad saulės elektrinės balkonuose labai populiarios Vokietijoje, o Lietuvoje kol kas daug populiaresnės standartinės elektrinės ant stogų.
„Natūraliai jos gali daugiau elektros sugeneruoti. Žmonėms jos atrodo ekonomiškai geriau atsiperkančios. Nors atsipirkimas yra labai panašus.
Elektrines, įrengiamas ant balkonų, mes pradėjome prieš gerus 1,5 metų pardavinėti. Dabar turime pardavę per 20 sistemų. Tiesa, jas gana lengva instaliuoti ir patiems žmonėms, bet vis tiek dar būna, kad pageidauja, jog įrengtume mes.
Nors jos sukurtos, kad būtų kuo paprasčiau. Iš esmės ant balkono užkabini, prisuki varžtus, pritvirtini ir į elektros lizdą galima jungti laidą. Sistema veikia“, – pasakojo K. Bužinskas.
Įmonės „Greenup“ direktorius pabrėžė, kad tokių sistemų kaina palyginti nėra didelė, siekia iki 500 eurų.
„Per metus ji gali sugeneruoti apie 200 eurų. Dar galima gauti 200 eurų paramą. Tai per metus gali ir atsipirkti“, – skaičiavo jis.
Pašnekovas pasakojo, kad vien šiemet pardavė dešimt balkonams skirtų elektrinių.
„Daugiausiai Vilniuje, labai retai pasitaiko, kad kažkur siųsti reiktų tą sistemą. Žmonės daugiabučių balkonuose įsirengia. Galima pamatyti prie Visorių, Bajoruose ir kitur“, – pridūrė K. Bužinskas.
Reikia kaimynų sutikimo
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas paaiškino, kad saulės elektrinių įsirengimas reglamentuojamas lygiai taip pat kaip ir kondicionierių.
„Saulės elektrinės įrengimas ant pastato fasado įprastai yra priskiriamas paprastojo remonto darbams. Tokiems darbams, kaip numato nacionaliniai teisės aktai, reikia statybos leidimo, kai pastatas yra saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar pats pastatas yra kultūros paveldo objektas ir kai paprastojo remonto darbais atliekami esminiai pastato išvaizdos pakeitimai.
Esminiai išvaizdos keitimai apibrėžti kaip didesnės nei 0,01 kubinio metro tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo.
Taigi norint įsirengti kondicionierių ant pastato fasado, reikia parengti paprastojo remonto aprašą, o kai reikalingas statybos leidimas, – paprastojo remonto projektą.
Abiem atvejais, jei yra namo bendraturčių (pavyzdžiui, jei tai daugiabutis), taip pat privaloma gauti jų daugumos (50 proc. + 1) raštišką sutikimą saulės elektrinei įrengti, nes pastato fasadas yra priskiriamas bendrojo naudojimo objektams, t. y. visi namo patalpų savininkai yra fasado bendrasavininkai ir sprendimus dėl pakeitimų priima daugumos sprendimu“, – nurodė jis.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija dar pabrėžė, kad gyventojams būtina įsitikinti, jog elektrinė neužstos šviesos nei jiems patiems, nei kitiems, ir atitiks nustatytus apšvietimo reikalavimus.